VERSLAS LIETUVOJE: STATISTIKA, VERSLO SĄLYGOS, VERSLO PRISTATYMAS Prof. JUOZAS VIJEIKIS Lietuvos Edukologijos universiteto Ekonomikos katedra

1. Statistinė informacija apie Lietuvos ūkį 2012 m. patvirtintos Lietuvos biudžeto pajamos sudaro 25,1 mlrd. litų, išlaidos – 25,8 mlrd. litų m. - at. sudarys 28,9 ir 29,6. Sukuriama pridėtinė vertė – paslaugos – 65,5%, pramonė – 24,5%, statyba – 6,5%, žemės ūkis – 3,5%. Lietuvos valstybės skola 2013 m. metų pradžioje viršijo 51 mlrd. Lt Kiekvienam Lietuvos piliečiui 2013 m. pradžioje teko17,1 tūkst. Lt skolos ir 644 Lt kasmetinių skolos palūkanų. Skolos santykis su BVP – 46,7%. Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) sukūrė 70% BVP, stambus verslas – 30%. Veikiančių įmonių apyvarta SVV – 80%, stambiame versle – 20%. SVV pelnas – 69%, stambaus verslo – 31%. Pridėtinės vertės SVV per metus sukuriama beveik 2 kartus daugiau nei stambiame versle( atitinkamai 61 ir 39 proc.) Tiesioginės užsienio investicijos 2011 m. pabaigoje 40,2 mlrd. Lt Metai , 2012 Bendrasis vidaus produktas (BVP), mlrd. Lt 82,897,7111,591,594,6 106,0, 109,8

2012 sausio 20d. bendras Lietuvos įmonių skaičius siekė įmones. SVV įmonės sudaro 62586, taigi 1000 gyventojų tenka 20 įmonės. 2,5 karto atsiliekame nuo ES, kur 1000 gyventojų tenka 55 įmonės. Stambių įmonių yra 303 (0,5%) metais įregistruotos 8634 įmonės, išregistruotos Lietuvoje 2012 m. pabaigoje iš viso buvo mažiau nei 3,0 mln. gyventojų(2,99 mln. gyv.) Iš viso dirbančiųjų – Privačiame versle dirba (62%), valstybiniame sektoriuje – (38%). Iš privataus sektoriaus darbuotojų SVV dirba (75%), stambiame versle – (25%) darbuotojų. UAB45541 (54,7%) AB358 (0,4%) ŽŪB373 (0,4%) IĮ16742 (20,1%) Pagrindinė statistinė informacija apie Lietuvos įmones ir dirbančiuosius

Veikiantys ūkio subjektai pagal darbuotojų skaičiaus grupes Darbuotojų skaičiaus grupės % % % Iš viso: %

SVV įtaka šalies ekonomikos plėtrai Smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus plėtra didžia dalimi lemia rinkos ekonomikos konkurencingumą bei augimą. Vakarų Europos šalyse išskirtinai daug dėmesio skiriama SVV įmonių kūrimo skatinimui laikant tai veiksminga priemone kuriant naujas darbo vietas. Šis ūkio sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, kuria naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugos konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą. Kartu smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės yra jautresnės ekonominio nuosmukio pasekmėms, sunkiau atlaiko ekonominio sunkmečio sąlygotus iššūkius bei pokyčius. Išanalizavus veikiančių SVV pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis 2006 – 2012 m., matyti, jog šių įmonių struktūra labai keitėsi.

SVV įtaka šalies ekonomikos plėtrai Didžiausi pokyčiai pastebimi iki 2008 m. sparčiai augusiame statybos sektoriuje, kuriame veikiančių SVV dalis padidėjo nuo 6,8 % 2006 m. pradžioje iki 10,8 % 2009 m. pradžioje. Tačiau 2010 m. pradžioje tokių įmonių skaičius ženkliai sumažėjo, ir jau sudarė 8,4 %. Nuolatinė SVV įmonių dalies mažėjimo tendencija pastebima prekyboje, kur SVV dalis nuo 2006 iki 2012 m. sumažėjo nuo 38 % iki 31,6 %. To priežastis – smulkios prekybinės įmonės nesugeba konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais, kurie yra užėmę didžiąją rinkos dalį ir toliau sparčiai plečiasi. Smulkios prekybinės įmonės dažniausiai veikia tik kaimiškose teritorijose, kur didieji prekybos tinklai neturi savo parduotuvių. Taip Vyriausybė ir vietinės savivaldybės nesiima jokių konkrečių veiksmų, kad smulkieji prekybininkai turėtų daugiau galimybių prekiauti ir konkuruoti su prekybos centrais.

Verslo paramos formos taikomos Lietuvoje VALSTYBĖS PARAMOS FORMOS Finansinė parama Paskolų draudimas (garantijos) Palūkanų už paskolas padengimas Lengvatinės paskolos (mikrokreditavimas) Subsidijavimas Negrąžintina parama Savivaldybių SVV skatinimo fondai Nefinansinė parama Verslo informacijos centras Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra Verslo inkubatorius Mokestinės lengvatos Pelno mokesčio lengvata Gyventojų pajamų mokesčio lengvata PVM lengvatos Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimas Nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleidimas Mokestinės paskolos Supaprastintas buhalterinės apskaitos tvarkymas Rinkliavos ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMA VERSLUI Paskolos verslo plėtrai Mažų paskolų teikimas SVV II etapas Atviras kreditų fondas Kreditų teikimas SVV per Europos investicijų fondą Palūkanų kompensavimas Rizikos kapitalo fondai Verslo angelų fondas Kredito unijos Verslo skatinimo priemonė Mokymai ir konsultavimas

Kredito unijos Istorija. Kredito unijos atsirado Vokietijoje IX a. Ir plito Europoje. Vieno miestelio meras sukūrė kooperatinę bendrovę. Bendruomenė galėjo sutelkti savo santaupas ir savo tarpe duoti paskolas. XX a. pradžioje idėja pasiekė Šiaurės Ameriką. Kanados Kvėbeko provincijoje atsirado ūkininkams problemų iš anglų valdomų bankų. Buvo įsteigta pirma kredito unija. Šiuo metu ten gyvena 5 mln. gyventojų ir yra 1500 kredito unijų. SVV klesti. XIX a. Kreditų kooperatyvų idėja pasiekė Lietuvą m. Lietuvoje buvo įregistruota 624 kredito kooperatyvai, kurie valdė 37% indėlių ir 37,5 % paskolų rinkos. Valdymo taisyklė – vienas narys, vienas balsas. Šiandien Lietuvoje yra 77 kredito unijos vienijančios virš 85 tūkst. gyventojų – ūkininkų, darbininkų, studentai, religinės ir visuomeninės organizacijos. Lietuvoje kredito unijos pradėjo teikti lengvatinius mikrokreditus – įmonėms veikiančioms iki metų, soc. Įmonėms ir fiziniams asmenims arba norint pradėti verslą. Lietuvoje centrinė kredito unija jungia 63 kredito unijas. JI 2010m. rugsėjo mėn. pasirašė sutartį su UAB Investicijos ir verslo garantijos(INVEGA) dėl 50 mln. litų vertės mikrokreditavimo projekto. Skolinama už nedideles palūkanas(2-3)%. Skolinimo trukmė 5,5 metų. 90 %. finansuojama iš Verslo skatinimo fondo lėšų, 10 %. iš kredito unijos lėšų. Suteikiama 80 %. kreditui garantija ir 50 %. sumokama palūkanų kompensacija. Planuojama sukurti 1000 darbo vietų.

Pagrindinės šalys investuotojos. Tiesioginės užsienio investicijos 2011 m pabaigoje ,4 mln. Lt

Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis,

Pagrindiniai užsienio investuotojai Lietuvoje

Svarbiausi Lietuvos eksporto partneriai, 2011 m.

Svarbiausi Lietuvos importo partneriai, 2011 m.

Eksporto struktūra, 2011 m.

Importo struktūra, 2011 m.

Pagrindiniai eksporto ir importo rodikliai, 2011 m. Prekių eksportas, 69,6 mlrd. Lt Prekių importas, 78,8 mlrd. Lt Balansas, - 9,2 mlrd. Lt

Sąlygos verslo plėtrai Lietuvoje. Lietuva pasaulio žemėlapyje Plotas: 65,3 tūkst. Km Ribojasi su šiomis valstybėmis: –Latvija –Baltarusija –Lenkija –Rusija (Kaliningrado sritis) Gyventojų: 3,4 mln.: –apie 84% lietuvių, –apie 7% lenkų, –apie 6,5% rusų. Sostinė ir didžiausias miestas: Vilnius (542 tūkst. gyventojų) Valstybinė kalba: lietuvių Valdymo forma: parlamentinė respublika Religija: apie 80% katalikų, apie 5% stačiatikių (pravoslavų)

Baltijos jūros regiono dalis ir milžiniškų rinkų kryžkelė

Puiki infrastruktūra Tarptautiniai oro uostai (esantys Vidurio, Rytų ir Vakarų Lietuvoje), vykdantys tiesioginius skrydžius į daugumą Europos miestų Vienintelis neužšąlantis labiausiai į Šiaurę nutolęs rytinės Baltijos jūros uostas – Klaipėdos uostas Tarptautinių transporto srautų kryžkelė - du prioritetiniai ES transporto koridoriai

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – svarbus ES transporto taškas Transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų; Dviejų tarptautinių transporto koridorių sankirta; per uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus Perkraunama krovinių daugiau nei visuose Airijos jūrų uostuose; Klaipėdos uostas konteinerių perkrovimo lyderis tarp Baltijos šalių uostų Uostas kasmet sulaukia apie 7000 laivų ir 30 milijono tonų krovinių; priima didžiatonažius laivus: sausakrūvius iki DWT, tanklaivius iki DWT, taip pat 315 m ilgio kruizinius lainerius

Klaipėdos uosto laivybos linijos

Pramoninės teritorijos Klaipėdos laisvoji ekonominė zona: 412 ha plyno lauko sklypų Kauno laisvoji ekonominė zona: 534 ha plyno lauko sklypų 9 pramoniniai parkai: nuo 15 ha iki 219 ha plyno lauko sklypų

Diversifikuota pramonė Pramonė ir statybos – apie 35% šalies BVP Apie 30% visų į Lietuvą ateinančių TUI tenka gamybai

Verslui patrauklūs šalies ekonomikos sektoriai (1) Verslo paslaugos – kvalifikuota daugiakalbė darbo jėga IT ir telekomunikacijos – moderni žinių ekonomika Transportas ir logistika – transporto srautų iš Rusijos, NVS šalių ir Vakarų susikirtimo taškas Biotechnologijos – pasaulinės reikšmės pažanga Plastikai – 3 regione pirmaujančios įmonės veikia Lietuvoje Lazeriai – pasaulyje pripažinti produktai ir išradimai Metalo apdirbimas, mašinos ir elektros įrenginiai – Tarptautiniu mastu vertinama aukštųjų technologijų produkcija

Verslui patrauklūs ekonomikos sektoriai (2) Energetika - išplėtota energetinė infrastruktūra ir tarptautinės reikšmės energetikos projektai Medienos ir baldų pramonė – stambiosios sektoriaus įmonės – vienos svarbiausių IKEA partnerių Tekstilė ir apranga – viena iš labiausiai aprangos ir tekstilės sektoriuje besispecializuojančių ES šalių Maisto pramonė – tarptautinis produkcijos pripažinimas Nekilnojamasis turtas – didelis plėtros potencialas Turizmas – natūrali ir ekologiška gamta, išplėtotas kaimo turizmo verslo tinklas, didžiulė aktyvaus poilsio pramogų paklausa

Lenkija Lenkijoje užregistruota beveik 3,717 mln. ūkio subjektų. Pagal įmonių skaičių ji yra šešta ES. Čia labai populiarus smulkusis verslas, užimantis 93 proc. įmonių rinkos.

Palyginimui Lenkijoje – 39 mln. gyventojų. Lenkijoje 1000 gyventojų tenka 52 įmonės. Lenkija užima 74 vietą pagal palankias verslo sąlygas pasaulyje. Įsteigti bendrovę Lenkijoje vidutiniškai trunka 2 mėnesius, o verslo steigimo išlaidos sudaro net 22% šalies BVP, tenkančio vienam gyventojui. Nesutarimų aiškinimasis Lenkijos teismuose vidutiniškai užtrunka 2,5 metų. Lietuvoje – 3,2 mln. gyventojų. Lietuvoje – 20 įmonės 1000 gyventojų. Lietuva užima 26 poziciją, Latvija – 22, Estija – 17. Lietuvoje tai trunka 1,5 mėnesio, o steigimo išlaidos sudaro 10% šalies BVP, tenkančio vienam gyventojui. Lietuvoje – 2,5 mėnesio.

Ko reikia, kad pasisektų Lenkijos rinkoje 1. Atsikratyti Lenkijos, kaip nepatikimos verslui šalies, stereotipinio įvaizdžio (verslo sąlygos ten sparčiai keičiasi); 2. Prieš imantis konkrečių veiksmų, atlikti namų darbus: –susirinkti pradinę informaciją apie rinką; –atlikti nors minimalų rinkos tyrimą; –susitikti ir pasidalinti žiniomis su tomis įmonėmis, kurios jau turi darbo Lenkijoje patirties; –atlikti savo įmonės galimybių analizę (produktas, kainodara, gamybos plėtra, kokybės kontrolė, logistika, kt.); 3. Gerai išstudijuoti eksporto formalumus: –eksportuojant: gerai išmanyti reikiamą dokumentaciją; –steigiant įmonę: užsitikrinti reikiamą teisinę paramą (nors pradiniame etape); 4. Mokėti ir galėti bendrauti lenkų ir nors viena užsienio kalba (pageidautina – anglų); 5. Nesitikėti, kad viskas pasiseks iškart.

JAV kapitalistinio ūkio krizė 1929 metais, spalio 24 dieną, kai JAV biržose prasidėjo beprecedentinė panika. Vertybinių popierių kursas Niujorko biržoje sparčiai krito žemyn. Pramoninių, komercinių, finansinių įmonių ir bendrovių bankrotai pasiekė didžiulius mastus. Nacionalinės šalies pajamos, 1929 metais sudariusios 86,8 mlrd. JAV dolerių, 1933 metais krito iki 40,3 mlrd. JAV dolerių. Stipriai sumažėjusi pramonės gamyba, dešimtys tūkstančių uždaromų įmonių, gamyklų, šachtų atvedė iki didžiulio nedarbo. JAV paralyžiavo skurdas ir baimė.

1928 metais F.Ruzveltas buvo išrinktas Niujorko valstijos gubernatoriumi, o 1932 metais – prezidentu. F.Ruzveltas pradėjo energingai vykdyti Naujojo kurso" radikalių reformų programą. –1933 m. kovo 5 dieną prezidento dekretu buvo paskelbta apie priverstinį 4 dienų bankų uždarymą. Tuo pačiu buvo uždrausta iš šalies išvežti auksą, sidabrą ir popierinius pinigus. –Jau kovo 9 dieną pasirašė banko įstatymą, pagal kurį vyriausybines paskolas galėjo duoti tik patys didžiausi šalies bankai.

Ekonominėje-visuomeninėje reformų programoje numatyta: atkurti pažeistą finansinę ir bankinę sistemą; remti krizės sukrėstą pramonę, teikiant dideles paskolas ir subsidijas; skatinti privačias investicijas; kelti kainas, skatinant infliacijos tendencijas; įveikti žemės ūkio produktų perteklių, mažinant dirbamos žemės plotus ir grūdų perteklių; apsaugoti ūkininkus ir namų savininkus, kad neprarastų nuosavybės dėl vėluojamų įmokų bankui; per viešuosius darbus mažinti nedarbą ir didinti perkamąją galią; užtikrinti minimalią pagalbą badaujantiems bedarbiams.

1933 metų birželio 16 dieną buvo patvirtintas pramonės atstatymo įstatymas, pagal kurį įmonės, padedamos valstybės, priiminėjo "sąžiningos konkurencijos" kodeksus - savus normatyvus, nustatančius žaliavos ir gaminamos produkcijos apimtis, prekių kainas ir darbo užmokesčio dydį. "Sąžininga konkurencija" apėmė 99 proc. nacionalinės pramonės. Tų pačių metų gegužės 12 dieną buvo priimtas analogiškas, žemės ūkį reglamentuojantis įstatymas metų kovo 20 dieną priimtas įstatymas sumažinti darbo užmokestį valstybės tarnautojams ir kongreso nariams taip pat pensijas karo veteranams. Per 12 prezidentavimo metų F.Ruzveltas beveik kasdien kalbėdavo su piliečiais.

Ko nepadarė A. Kubilius: Neprašė seimo ir neturėjo įgaliojimų imtis nepaprastų veiksmų. Leido Švedijos bankams išvežti iš šalies pinigus ir vertybinius popierius; Nesugebėjo įvesti įmonių sąžiningos konkurencijos kodekso. Nesugebėjo padidinti neturtingųjų perkamosios galios. Vykdydamas mokesčių politiką, nesugebėjo uždėti mokesčių turtingajam gyventojų sluoksniui. Turėjo būti priimtas įstatymas ženkliai sumažinti atlyginimus valstybės tarnautojams, valstybinių įmonių darbuotojams, seimo nariams iki vidutinio verslininkų gaunamo apmokėjimo lygio. (2009 valstybės sektoriuje apmokėjimas buvo 2554 Lt, o privačiame – 2377 Lt.) Nesidomėjo masių nuotaika.

2. SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO ORGANIZAVIMO ESMĖ

Pagrindiniai verslo organizacijos konkurencingumo rodikliai yra DARBO PRODUKTYVUMAS ir DARBO NAŠUMAS Produktyvumo mato vienetas – per faktiškai dirbtą darbo valandą(darbo dieną) sukurta pridėtinė vertė (PV). Pridėtinę vertę sudaro: darbo atlyginimas ir jo draudimas; sudėvėta darbo priemonės vertė(amortizacija); palūkanos už kreditus; mokesčiai; pelnas. Darbo našumas – produkcijos kiekis per laiko vienetą. Jo mato vienetai – išdirbis ir darbo imlumas. Išdirbis parodo kiek per laiko vienetą(val, dieną) buvo atlikta darbų, natūriniais (kubais, kvadratais) ar vertiniais vienetais(litais). imlumas yra atvirkščias išdirbio rodikliui dydis. Konkurencija – varžymasis dėl to paties tikslo. Pranašumą nusako konkurencingumo matas - konkurencingumo rodiklis kurį sudaro: Kokybė; Kaina.

ĮMONIŲ SANDARA Pagrindinė įmonių funkcija – gaminti konkurencingus ir pelningus produktus. Produktų gamybą sudaro ciklas. Proceso pradžia ir pabaiga – vartotojai, jų paklausa įmonės produktai. Pagal produkto ir jo gamybos technologijos projektų reikalavimus surandama ir įsigyjama tinkama įranga (mašinos), patalpos, žaliavos bei medžiagos, samdomi darbuotojai ir gaminami bei parduodami produktai (teikiamos paslaugos).

Produktų gamybos procesas diktuoja tokius įmonės padalinius: Marketingo – jis numato reikiamą produktų konkurencingumo lygį bei jų paklausą, parduoda pagamintus produktus ir skatina jų įsigijimą; Konstravimo ir dizaino skyrius – parengia produktų projektus; Technologijų skyrius – parengia produktų gamybos technologijų projektus; Tiekimo – aprūpina gamybos procesą techniniais ir materialiniais ištekliais; Gamybos - pagamina nustatytu laiku tinkamos kokybės reikiamą produktų kiekį. Taip pat du svarbiausi strateginių išteklių aprūpinimo padaliniai: Personalo – parenka tinkamus darbuotojus. Finansų – sutelkia reikiamus įmonės veiklai finansus.

Tikslingai koordinuoti įmonės veiklą sudaroma hierarchinė struktūra. Verslo praktikoje dažniausiai naudojami šie struktūros tipai: Linijinė funkcinė. Jį naudoja siauros specializacijos nedidelės verslo organizacijos. Decentralizuota. Jis būdingas verslo organizacijoms, kurios gamina platesnio asortimento produktus. Matricinė (projektinė). Čia greta funkcinių padalinių yra projektų vadovai. Jie atsako už produkto sukūrimą ir jo pardavimą užsakovui. Inovacinė. Šis struktūros tipas orientuotas į nuolatinę naujovių paiešką bei jų įgyvendinimą.

ĮMONĖS VERTĖS KŪRIMO ESMĖ Sėkmingai įkūrus įmonę, laikui bėgant, lieka tik vienas pasirinkimas – plėtoti įmonę. Paprastai įmonės verslo augimą matuojame pajamomis – pardavimų apyvarta. Vienas iš pelningos plėtros prioritetų turėtų būti tinkamų verslo produktų pasirinkimas, vartotojų segmentų atsirinkimas ir nepelningų rinkų atsisakymas. Tikram verslui reikalinga pastovi, auganti sekmė. Pastoviai įmonei augti, didinti pajamas, aplenkti konkurentus ir gauti pakankamai pelno yra sudėtinga, tačiau būtina. Vien įmonių pajamų augimas neužtikrina akcininkams pakankamos investicijų gražos, labai svarbu kad augtų ir verslo pelningumas.

Verslas yra vertės mainai, kuriame kiekvienas, kas turi tam tikrų interesų konkrečioje mainų sistemoje ir turi konkrečių siūlymų, tikisi iš to ką nors gauti. Verslas kaip vertės mainai schema: Šioje verslo sistemoje svarbiausia tarp trijų grupių išlaikyti vertės mainų pusiausvyrą. Jei bet kuri šalis pajus, kad ją bandoma apgauti ir ji negauna deramo atlygio, sistema gali išsibalansuoti ir suirti.

Vertės mainai irverslo sistemos dalyvių lūkesčiai dinamiški – norai pastoviai kinta. Be pagrindinių trijų verslo dalyvių, papildomai verslo sistemą įtakoja kiti subjektai – tiekėjai, valdžios institucijos, finansinės įmonės bei vietos gyventojų bendruomenės. Labai svarbus uždavinys - sąžiningai paskirstyti gautą naudą. Kiek ir kam atiteks sukurtos pridėtinės vertės yra labai svarbu ir tai priklauso nuo vadovo išmintingumo. Jeigu įmonė bus valdoma bendru katilo principu, viską koordinuojant ir nurodant iš centro, be individualios atsakomybės, tai neteiks gerų rezultatų, nes didelė dalis sukurto pridėtinio produkto bus suvalgyta neproduktyviai dirbančių padalinių. Todėl siekiant įmonės pastovaus augimo ir kuriant jos ilgalaikę ekonominę vertę, būtina decentralizuoti įmonės valdymo sistemą (įmonė pradedama valdyti vertės mainų ir kiekvieno įmonės padalinio naudos principais).

Įmonės ateities rezultatus, vertės sukūrimą, iš esmės lems tinkama vadyba ir geri strateginiai sprendimai nukreipti į ateities rezultatus. Ryšys tarp esamos įmonės ekonominės vertės, būsimo jos augimo ir rizikos:

Investuotojams svarbu konkreti ilgalaikė įmonės strategija – rinkos, produktai, stiprūs prekės ženklai, partneriai, kurie leistų patikėti sekmingais ateities įmonės produktų pardavimais ir tikėtis didesnės investicijų grąžos, negu jie galėtų gauti iš bankų palūkanų forma ar įsigyję saugių obligacijų. Tik aiškiai matant ateities vystymosi perspektyvas, galima grižti į dabartį ir teisingai parengti įmonės trumpalaikius sprendimus. Įmonės plėtrą reikia valdyti – ji neįmanoma be gerai paruoštos įmonės vadybos sistemos ir gerai parengtos strategijos. Daugelis verslo teoretikų ir brandžių verslo praktikų pripažįsta, kad sėkminga ir stabili verslo plėtra turi būti siejama su ilgalaike, pelninga įmonės veikla.

Per 5 metus žlunga 80% įsteigtų įmonių. Per ateinančius 5 metus iš likusio skaičiaus lieka 20%.

Tiesos Verslas žlunga ne dėl blogo verslo abėcėlės žinojimo – marketingo, vadybos, finansų valdymo – bet dėl neteisingos pozicijos, ginant savo tariamai gerai suprastas tiesas. Sėkmė versle reiškia sunkų darbą. Turėsit daug sunkaus darbo, 24 val. per parą, penkerius metus.

Smulkmenos Vienintelis būdas pasiekti aukštumas - sutelkti dėmesį į daugybę, atrodytų nereikšmingų, nesvarbių ir nuobodžių dalykų. Smulkmenos sudaro savitą esmę, sunkiai apčiuopiamą kokybę – štai kas kiekvieną sėkmingai dirbančią įmonę skiria nuo vidutinės.

Procesas Verslas – tai žavus, energijos reikalaujantis procesas. Jis vyksta čia ir dabar, atidžiai stebint aplinką. Jeigu esate studentas, nekantriai trokštate pradėti verslą, vertėtų keletą metų praleisti tame versle, kurį planuojate taip radikaliai sudrebinti, tam kad būtumėte ištreniruotas ir sutramdytas. Stebėkite ką daro žmonės : atraskite gerų dalykų, kurių nežinojote. Už- meskite pažintis. Pradėkite ieškoti potencia- lių partnerių. Priartėkite prie tų žmonių, kurie yra įtakingi toje srityje.

Įmonės pradžia – ankstyvoji vaikystė Tariamės – ką mes galime pasiūlyti vartotojams, kokios verslo pradžiai reikalingos lėšos, kokia įmonės veiklos rūšį pasirinksime, kas galėtų būti planuojamos įmonės steigėjai – savininkai.

Trys įmonės raidos etapai: VAIKYSTĖ – įmonė daigas. PAAUGLYSTĖ – įmonė medelis. BRANDA – įmonė galingasis ąžuolas.

Vaikystės etape: Jei pašalinsime savininką iš vaikiškos įmonės - neliks jokios įmonės; savininkas ir įmonė yra visiškai tas pats dalykas ; Jus ne tik gaminate, bet ir pristatote, ir parduodate ;

Vaikystės etape : Įsivaizduokite, kad jūs – savininkas. Dirbate dešimt, šešiolika valandų septynias dienas per savaitę. Dirbate ne tik savo darbą, bet ir kitus, kurių visiškai neišmanote; Įmonės vaikystėje esate tarsi žonglierius, kuris stengiasi nenumesti nė vieno kamuoliuko.

Laikui bėgant, padėtis ima keistis: Jums pradeda nebesisekti, darote klaidas – jus paprasčiausiai pervargote; Jūs vėluojate, nebėra buvusios kokybės. Pradedate atsilikti, nespėjate; Dirbate pasiutusiu greičiu;

Įvyksta konfliktų su klientais. Ką darote? Įsitempiate; Daugiau dirbate; Aukojate dar daugiau laiko ir energijos.

Kas nutinka, kai baigiasi vaikystės etapas? Įmonė nebegali dirbti taip, kaip ji dirbo iki šiol; Kad išliktų ji turi keistis; Daugumą įmonių ištinka bankrotas; Likusieji žengia į paauglystę.

Akimirksniu supratote, kad Jūsų įmonė tapo Jūsų bosu Neturite įmonės – turite darbą. Tai blogiausias darbas pasaulyje, nes dirbate pamišėliui. Tas pamišėlis tai Jūs pats. Įmonė kuriama todėl, kad išsilaisvintumėte patys ir suteiktumėte darbo kitiems

Verslo paauglystė Verslininką reikia įtikinti, išpuoselėti ir suteikti jam erdvės; taip pat reikia remti vadybininką, kad šis išmoktų palaikyti tvarką ir įgyvendintų verslininko svajonę. Specialistas turi atsitraukti ir palikti vietos šioms dviem svarbioms asmenybėms. Atsitraukęs specialistas leidžia žengti kitą žingsnį. Pereinate į kitą etapą – paauglystę.

Pirmasis darbuotojas. Jums nepaprastai palengvėja, nemalonūs darbai atpuola, jie sukrauti ant pagalbininko pečių. Pagalba

Augant įmonėje darbų apimtims, pavedate savo samdytam darbuotojui surasti ir nusamdyti kitą pagalbinį personalą. Šeimos gausėjimas

Darbuotojai – tai jūsų išsilaisvinimo nuo darbo garantas. Tačiau nereikia pamiršti, kad Jūsų įmonė niekam nerūpi taip, kaip rūpi Jums. Šeimos gausėjimas

Įmonės direktorius yra komandos koordinatorius. Didinant darbuotojų skaičių nereikia užmiršti vadovavimo principų. Vadovas

Vienas žmogus visų darbų įmonėje atlikti negali, todėl jis samdo kitus ir ima pasitikėti jais. Pasitikėjimas turi būti labai apgalvotas ir pamatuotas, sukuriant įmonėje darbuotojų veiklos sistemą. Pasitikėjimo rizika

Įmonės veikla, jos darbų apimtys turi būti apgalvotai reguliuojamos ir pasveriamos. Reguliavimas

Sugebėjimas vesti komandą vadovo norimu keliu nuveda į patogumo zoną. Tai zona, kurioje jis, įmonės savininkas, jaučiasi užtikrintas savo gebėjimu valdyti aplinką ir kurioje būdamas jis įgyja tikrus valdžios svertus. Patogumo zona

Įmonė augdama neišvengiamai viršys savininko gebėjimą ją kontroliuoti – jausti, liesti, matyti atliekama darbą ir asmeniškai tikrinti proceso eigą. Jeigu negalite suvaldyti chaoso – atsikratykite jo. Nuo Jūsų baimių ir emocijų priklauso tolimesnė įmonės ateitis. Ji gali susitraukti į saugesnį vaikystės etapą arba augti ir tobulėti. Už patogumo zonos ribų

Verslininkai regi modelį, moka daryti tvarką, turi viziją. Brandžios įmonės vadovas žino: –Kaip įmonė atsidūrė ten kur ji yra dabar –Ką daryti toliau Verslo brandos etape:

Branda tai nėra neišvengiamas pirmųjų dviejų etapų rezultatas. Tai nėra galutinis serijinio proceso produktas. McDonalds, Disney ir kitos didžiosios bendrovės netapo brandžiomis. Jos nuo to pradėjo. Žmonės įkūrę šias bendroves iš pat pradžių visiškai kitaip įsivaizdavo kas yra bendrovė ir kaip ji turi dirbti. Verslo branda

Asmuo, pradedantis verslą nuo brandos etapo, taip pat turi ir vaikystę, ir paauglystę. Tik jo kelias būna visiškai kitoks. Skirtumą lemia jo perspektyva: –Ryškus įmonės vaizdinys dar prieš ją sukuriant. –Aiškus darbo proceso paveikslas. –Įmonės vaizdinys ir funkcionavimo paveikslas nėra ateities siekiamybė, o dabarties būtinybė. Verslo perspektyva

Svarbi ne prekė ar pats darbas - svarbi yra įmonė: –Kaip ji atrodo? –Kaip ji dirba? –Kaip atlieka tai ką turi atlikti? Pradėdami verslą verslininkai susikuria ne veikiančios įmonės modelį, bet tik darbo modelį. Verslo veiklos esmė

Jei išmanai įmonėje atliekama techninį darbą, tai drauge išmanai ir verslą, kuris grindžiamas šiuo techniniu darbu. Įmonėje atliekamas techninis darbas ir šiuo darbu grindžiamas verslas yra du visiškai skirtingi dalykai. Klaidinga prielaida

Vadovo trejyb ė

Verslininkas Fantazuotojas Energingas Gyvenantis ateitimi Naujovių steigėjas Problemas paverčia galimybėmis

Verslininko požiūris Pasaulis sukurtas iš galimybių pertekliaus ir lėto slinkimo. Verslininkas įžvelgia galimybes, vadybininkas – problemas.

Vadybininkas Praktiškas Mėgstantis tvarką, planavimą ir prognozes Laikosi taisyklių Gyvena praeityje Suvokia darbą kaip sistemą

Verslininko ir vadybininko ryšys Verslininkas kuria daiktus, kuriuos vadybininkas sudeda į stalčius. Vadybininkas yra tas, kuris bėga paskui verslininką, kad viską sutvarkytų. Nebūtų verslininko – nebūtų ir ką tvarkyti.

Specialistas Gyvena dabartyje Vienu metu dirba tik vieną darbą Individualistas Ryžtingas Turintis tvirtą poziciją

Specialisto požiūris Jei nori, kad viskas būtų padaryta gerai – padaryk pats. Specialistas tampa laimingas galėdamas valdyti darbų tėkmę. Jei ne specialistas, žmonės galvotų apie nepadarytus dalykus

Mumyse kaip tik ir tūno ši trejybė – verslininkas, vadybininkas ir specialistas. Jei visų būtų po lygiai, turėtume darnią asmenybę. Kam atiteks boso vaidmuo, tai iš esmės nulems įmonės ateitį. 1.Jei dominuos vadybininkas – laikui bėgant tvarkos verslas tvarkingai žlugs. 2.Jei dominuos specialistas – dirbs tol, kol kris, kitą rytą plušės dar sunkiau, o rezultato nebus. 3.Jei dominuos verslininkas – jis mąstys plačiau, jis kurs verslo viziją. Tačiau be specialisto ir vadybininko jis negalės viso tai realizuoti.

Esminiai verslininko ir specialisto požiūrių skirtumai lemią verslo eigą ir galimybę suklestėti. Požiūris į verslą

Verslininkas domisi, kaip turi dirbti įmonė, specialistas klausia, koks darbas turi būti atliktas. Požiūris į verslą (1)

Verslininkas mato įmonę kaip sistemą, patenkinančią vartotojo poreikius ir drauge duodančią įmonei pelną. Tuo tarpu specialistas žvelgia į įmonę kaip į vietą, kurioje dirba žmonės, kad duotų specialistą tenkinančius rezultatus ir drauge - darbo užmokestį. Požiūris į verslą (2)

Verslininkas savo veiklą pradeda nuo aiškiai apibrėžto ateities paveikslo ir grįžta į dabartį, kad ją pakeistų ir, kad ši diena atitiktų jo viziją. Specialistas pradeda nuo dabarties, bando įvertinti miglotą ateitį, turėdamas viltį, kad ji bus panaši į dabartį. Požiūris į verslą (3)

Verslininkas įsivaizduoja įmonę kaip atskirų dalių visumą. Specialistas mato įmone dalimis iš kurių sudaryta visuma. Požiūris į verslą (4)

Verslininkas perspektyva integruoja į jo pasaulio viziją. Įmonės žingsnius jis vertina jei ne kiekybiniu, tai bent jau kokybiniu požiūriu. Specialisto perspektyva yra jo pasaulio vizijos fragmentas. Jis iš esmės aprėpia tik atliekamą užduotį. Požiūris į verslą (5)

Verslininkas suvokia – jei jis aiškiai nematys vartotojo, jo įmonė sėkmingai gyvuoti negalės. Klientai

Esminio perversmo pagrindas – tai gebėjimas organizuoti verslą taip, kad jis įgalintų kiekvieną įmonę stulbinamai transformuotis, t.y. iš chaoso ir nesėkmių pereiti į tvarkos ir nuolatinio augimo būseną. Įmonės perversmas

Naujas požiūris į verslą

Naujas požiūris į verslą siejamas su puikiai veikiančios įmonės prototipu. Įmonės prototipas – tai sukurta, puikiai veikianti, praktikoje eksperimentu patikrinta įmonė ir, kaip taisyklė, jos sukurta veiklos valdymo sistema skirta tiražavimui.

Šis požiūris siejamas su XX a. viduryje atsiradusiu Amerikoje McDonalds verslu.

Naujo požiūrio į verslą pagrindas - frančizė Frančizė išvertus iš prancūzų kalbos reikštų – subjektams suteiktos specialios tesės ir privilegijos. Viduramžiais karaliai suteikdavo frančizę kaip teisę verstis tam tikra gamybos veikla – vyno, alaus ir kitų produktų gamyba ar paslaugų tiekimu.

XX a. viduryje pirmąsias frančizes įgijusios įmonės buvo vadinamos prekių ženklo frančizėmis. Pagal šią sistemą frančizės pardavėjas frančizės pirkėjui leisdavo prekiauti savo produktais ir teikti paslaugas žinomas visoje, atskirai paimtoje šalyje.

Šiandien frančizės pirkėjas įgyja teisę naudotis sukurtu verslo modeliu, įmonės vardu, prekiniu ženklu ir gamybos technologija. Ši verslo rūšis, peržengusi savo šalies ribas, tapo globalaus pasaulio ekonominiu vystymosi pagrindu.

Raktas sistemai paleisti Parduodamas ne produktas, o verslo modelis. Įgyvendinta vizija. Tokios įmonės funkcionavimas priklauso nuo sistemos, o ne nuo žmonių Frančizės gavėjas perka raktą nuo savojo verslo sėkmės durų. Raktą sistemai paleisti. Frančizės gavėjas gauna teisę naudotis sistema, išmoksta ją valdyti, o tada pasuka raktą. Visą kitą padaro įmonė. Frančizės gavėjui belieka tik išmokti valdyti sistemą.

Frančizės kūrimą galima palyginti su meistro darbu, kuris šlifuoja brangakmenį. Tai yra ilgas procesas, tačiau jis dirba žinodamas, kad vieną dieną sulauks teigiamo rezultato Frančizė – tai meistro pamoka mokiniui Frančizė apima praeityje sukaupta patirtį, dabartyje vykstančius procesus ir ateities pokyčius Frančizė

Verslo produktas yra ne ką įmonė parduoda, o kaip parduoda. Vadinasi, tikras įmonės produktas yra pati įmonė ir ji turi dirbti kaip sistema.

Įmonės menedžmentas arba jos valdymo sistema turi būti labai motyvuota (nuosekli), susidėti iš atskirų, tarpusavyje susijusių dalių, siekiančių bendro tikslo. Tokios įmonės funkcionavimas turi priklausyti nuo sistemos,o ne nuo žmonių. Todėl įmonė turi sėkmingai dirbti ir be savininko dalyvavimo jos veikloje. Taigi visas savininko dėmesys turi būti sutelktas darbui su įmone, o ne joje.

Vadinasi apie bet kokią įmonę reikia mąstyti, kaip apie tam tikrą sistemą, kurioje turi būti pertvarkyti visi technologiniai bei vadybiniai procesai – nuo žemiausių valdymo grandžių iki aukščiausio valdymo lygio, t.y. sukurta šiuolaikinė įmonės menedžmento sistema.

4. Trumpas įvadas į verslą. Verslo projekto ekonominės analizės esmė Ekonominė veikla galima tik įkūrus įmonę arba turint verslo pažymėjimą. Norėdami žinoti ar būsimasis verslas bus vaisingas, parengiamas verslo planas. Kai verslui reikia palyginti didesnių investicijų, šis dokumentas yra vadinamas investicijų projektu. Ruošiant verslo planą yra spendžiami sekantys uždaviniai: 1. Situacijos vertinimas: idėja – produktai – kieno ir kokius poreikius jie tenkins. 2. Įmonės vieta ir rinka: vartotojai, konkurentai, verslo sąlygos, būtinas konkurencingumo lygis (kokybė ir kaina), galima paklausa. 3. Reikalingi gamybos pajėgumai, technologinė įranga, patalpos, transportas, jų vertė, produkto vartotojams pateikimo būdai. 4. Reikalingi ištekliai, apsirūpinimo galimybės ir kainos. 5. Įmonės sandara bei jos valdymas. 6. Produktų savikaina: kintamosios ir pastoviosios išlaidos. 7. Ekonominė analizė ir verslo rezultatų prognozės: pelnas, pinigai, turto ir nuosavo kapitalo balansas.

Bet kokiai veiklai būtina turėti tam reikalingas priemones: įrengimus, prietaisus, patalpas, transportą, kad darbas nenutrūktų, būtinos tam tikros žaliavų, įrankių ar kitos atsargos. Verslininko turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Įmonės turtas yra vadinamas aktyvu. Lėšos (investicijos) ir jų šaltiniai yra vadinami pasyvu, tarp aktyvo (turto vertės) ir pasyvo (lėšų šaltinių) turi būti pusiausvyra – balansas. Dirbdama įmonė gauna pajamas. Jas sudaro parduotų produktų vertė. Gaminant produktus patiriamos išlaidos. Tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų skirtumas sudaro to laikotarpio pelną arba nuostolį. Pelnas (nuostolis) = pajamos – išlaidos Per skaičiuojamąjį laikotarpį ilgalaikis turtas nusidėvi. Turto vertės sumažėjimas(amortizacija) įskaičiuojamas į išlaidas, tačiau pinigų jam apmokėti nereikia, ilgalaikis turtas jau įsigytas. Todėl pinigų gauname daugiau už pelną amortizacijos dydžiu: Pinigai – amortizacija = pelnas Pinigai = pelnas + amortizacija Kai paskola ar jos dalis yra grąžinama, vienodai sumažėja ir aktyvas (pinigai), ir pasyvas (paskola). Vadinasi, kiekvienu momentu tarp pasyvo ir aktyvo išlieka pusiausvyra – balansas.

Kad galėtume įmonės ekonominius rezultatus prognozuoti, būtina: 1) paskaičiuoti galimą laikotarpio pelną ar nuostolį (pajamas ir išlaidas); 2) suskaičiuoti laikotarpio būsimas pinigų įplaukas ir išmokas bei nustatyti pinigų pokytį; 3) sudaryti įmonės (laikotarpio pradžios ir pabaigos) aktyvo ir pasyvo balansą. Norėdami sužinoti, ar būsima veikla bus ekonomiška, reikia išanalizuoti visą laikotarpį, per kurį susidėvės (fiziškai ar moraliai) pagrindinės gamybos priemonės – technologinė įranga. Kadangi pinigai išleidžiami bei gaunami skirtingais laikotarpiais, reikia jų vertes prilyginti investavimo pradžios ( šie metai paprastai gauna nulinę atžymą ) dydžiui. Toks prilyginimo veiksmas vadinamas - diskontavimu. Skaičiavimas atliekamas pagal šią formulę: DPV=BPV/(1+i) n Čia: DPV – dabartinė pinigų vertė; BPV – būsimoji pinigų vertė; i – pinigų vertės sumažėjimas procentais; n – metų skaičius, skaičiuojant nuo nulinių. Be to, būtina įvertinti riziką, nesėkmės tikimybę.

Pavyzdys 1. Nustatyta tam tikrų produktų paklausa: 1-ieji metai – 800 vnt. 2-ieji metai – 1200 vnt. 3-ieji metai – 1200 vnt. 4-ieji metai – 700 vnt. 2. Produkto konkurencinė kaina – 700 Lt. 3. Reikiamam kiekiui pagaminti, užtikrinant būtiną produktų kokybės lygį su priimtinomis išlaidomis, numatoma įsigyti pažangias technologijas. Jų vertė su montavimo darbais bei personalo apmokymu – 300 tūkst. Lt. Statiniai ir žemė turėtų kainuoti apie 150 tūkst. Lt Taigi, investicijų poreikis 450 tūkst. Lt ( ). 4. Priimama, kad technologiją bei produktą teks atnaujinti po 4 metų. 5. Produkto vieneto kintamieji kaštai sudarys 300 Lt. 6. Įmonės pastovieji metiniai kaštai be amortizacijos sudarys – 100 tūkst. Lt. 7. Verslui pradėti yra gaunama 200 tūkst. banko paskola (10 metinių palūkanų; paskola grąžinama per 4 metus lygiomis dalimis), kitos lėšos – akcininkų įnašai. Pirmiausia atliekamas preliminarus veiklos pelningumo vertinimas pagal vienerių vidutinių metų rezultatus. Galimas pelnas = A (VK – VKK) – PK Čia : A – metinės pardavimų apimties vidurkis (vnt.); VK – vieneto kaina; VKK – vieneto kintamieji kaštai; PK – įmonės pastovūs kaštai. Metinis pelnas = 1000 (700 – 300) – = 300 tūkst. Lt. Rezultatai yra gauti priėmus labiausiai tikėtinus dydžius: investicijų poreikį, paklausą, produktų ir išteklių kainas ir pan. Reikėtų įvertinti pesimistinį variantą. Skaičiavimai yra analogiški, tik priimama: 1) arba mažesnis pardavimų kiekis; 2) arba mažesnės produkto kainos; 3) arba didesnės kintamosios išlaidos (pvz., darbo, energijos) ir panašiai, t.y. tie rodikliai, kurių verslininkai negali kontroliuoti. Preliminari analizė rodo, kad investuoti apsimoka (investicijų poreikis – 450 tūkst.). Pelningumui, mokumui bei įmonės finansiniam balansui įvertinti atliekami tikslesni skaičiavimai. Tam sudaromas verslo planas.

Verslo plano uždavinys - atskleisti verslo idėją ir visus jo įgyvendinimo etapus. Verslo planas gali būti skirtas vidiniam naudojimui įmonėje arba skirtas gauti išorinį finansavimą. Vadovams verslo planas padeda geriau suvokti idėją, ją realizuoti ir apskaičiuoti lėšas. Finansuotojas iš verslo plano sprendžia, ar jis padengs paskolą ir ar atneš pelną. Svarbu, kad pats verslininkas dalyvautų rengiant verslo planą. Keturios asmenų grupės suinteresuotos tinkamu verslo plano parengimu ir įgyvendinimu: 1. Verslininkas (įmonės vadovas) 2. Investuotojai 3. Įmonės darbuotojai 4. Tiekėjai ir veiklos partneriai Verslo plano nauda verslininkams. 1. Iš kelių pasiūlytų ir pagristų idėjų jis parenka tinkamiausią. 2. Gali praktiškai idėją tikrinti nenaudojant daug lėšų ir su didžiausia nauda ją realizuoti. Taip pat verslininkas gali pastebėti problemas ir trūkumus bei besikeičiančius vartotojų poreikius. Verslo plano nauda investuotojams. Jie apie savo lėšų saugumą sprendžia iš versle pateiktos informacijos ir skaičiavimų bei verslininko patirties. Investuotoja domina ar argumentuotai įvertintos visos sąnaudos ar ne per daug optimistiškos apimčių augimo prognozės. Verslo plano nauda įmonės darbuotojams. Prisidėję prie verslo plano rengimo, jie įmonės veiklos sėkmę laikys bendru interesu jų pasiūlymai didins įmonės produktyvumą – pridėtinę vertę ir darbo našumą. Verslo plano nauda tiekėjams ir partneriams. Tiekėjai suteikiantys įmonei atidėtus mokėjimus, nori būti užtikrinti lėšų saugumu. Jie nori žinoti ar jų santykiai su įmone bus ilgalaikiai. Įmonės partneriams pateikta informacija, padeda geriau suplanuoti savo veiksmus ir tuo pačiu sąlygoja įmonėms didžiausią naudą.

Su kokiomis problemomis susiduria verslo planų rengėjai? Verslo plano valdymą sudaro keturios funkcijos: 1. Planavimas 2. Organizavimas 3. Vadovavimas 4. Kontrolė Verslo planavimas – sėkmės pagrindas. Kiekvienam verslui būtina turėti strateginį planą. Šio plano pagrindu būtina periodiškai rengti detalius trumpalaikius planus. Planuojant būtina atsižvelgti į du svarbius dalykus: 1. Numatyti galimus – realius veiksmus, kurie užtikrintų tikslų įgyvendinimą. 2. Nuspręsti, kam patikėti numatomų priemonių įgyvendinimą Planavimo metodika. Planų struktūra priklauso nuo planuojamos veiklos sudėtingumo. Planuojant verslą būtina atsakyti į 4 strateginius klausimus: –Kas mes esame? –Kur einame ir kuo norime tapti? –Kaip ten pateksime? –Kaip vertinsime padarytą pažangą? Norint išsiaiškinti kas mes esame, būtina atlikti SWOT analizę. Turim išsiaiškinti savo stiprybes ir silpnybes bei galimybes ir grėsmes Norint išsiaiškinti kur einame arba kuo norime tapti, būtina žinoti kokias verslo pozicijas įmonė tikisi užimti. Kiekvienai svarbiai sričiai nustatomi dviejų tipų strateginiai tikslai: finansiniai ir marketingo. Kiekvienas strateginis tikslas išskaidomas į uždavinius, kurie paskirstomi įmonės darbuotojams. Norėdami išsiaiškinti kaip ten patekti, turime atsakyti į šiuos klausimus: –Kaip plėtoti verslą? –Kaip reaguoti į besikeičiančią aplinką? –Kaip geriau koncentruotis į naujas galimybes? –Kaip pasiekti numatytus tikslus? Planavimas bus bevertis ir netikslingas, jeigu nežinosime kaip vertinti padarytą pažangą. Tam būtina kontrolė.

Rengiant verslo planą labai svarbu nustatyti realius tikslus, objektyviai įvertinti galimas problemas. Dažniausiai pasitaikančios klaidos: Nerealūs tikslai. Klaidos požymiai: Nekonkrečiai suformuluoti tikslai.Nepakankamai skirta laiko numatytiems rezultatams pasiekti. Nenustatyti prioritetai ir veiklos etapai. Kaip išvengti: Vienas iš sprendimų yra sudaryti darbų grafiką su etapais ir prioritetais. Neobjektyvus problemų vertinimas Klaidos požymiai: Nesuvokiamos būsimos problemos. Nepripažįstami galimi plano trukumai.Nėra veikimo alternatyvų. Kaip išvengti: Norint išvengti šių klaidų, būtina sudaryti galinčių kilti problemų bei alternatyvių sprendimų sąrašą. Verslo plano rengėjas nepakankamai patyręs ir kompetetingas Klaidos požymiai: Rengėjas neturi verslo patirties. Rengėjui trūksta žinių ir patirties konkrečioje verslo srityje. Rengėjas nesugeba aiškiai pristatyti sumanymo esmės. Kaip išvengti: Jei trūksta žinių ar įgūdžių, būtina konsultuotis su profesionalais ar priimti į komandą specialistą. Neįvertinami rinkos poreikiai Klaidos požymiai: Neapibrėžiama, kas bus pagrindiniai produkto pirkėjai. Nežinomi potencialūs rinkos poreikiai. Paklausa produktui grindžiama ne objektyviai, o remiantis tik verslininko nuomone. Kaip išvengti: Būtina atlikti išsamų pasirinktų rinkos segmentų tyrimą ir įvertinti potencialias galimybes. Nepakankamas sąnaudų/išlaidų įvertinimas. Nepakankamas sąnaudų/išlaidų įvertinimas Klaidos požymiai: Sąnaudos nėra pagrindžiamos veiklos proceso eiga. Nenurodoma, kokiomis kainomis remiantis įvertintos išlaidos. Didelės sąnaudos nėra smulkiai detalizuojamos. Kaip išvengti: Detalizuoti ir pagristi sąnaudas/išlaidas, paaiškinti jų atsiradimo priežastis veiklos procesu, nurodyti, kuo remiantis jos paskaičiuotos. Dažniausiai pasitaikančios planavimo klaidos